- kernalė
- kernãlė (ž.) sf. (2) 1. žr. 1 kerna 1: Supilk smetoną į kernalę Plt. Pasiliko žiemai dvi kernalỹs smetono Krtn. Tavo nosis kaip kernalė Pln. 2. mažas medinis indas sviestui ar šiaip kam dėti ar kanapėms trinti: Išimk kernãlę su sviestu iš karzinkos Ms. Turia galvą, ne kopūstų kernalę Šts. Paskolink kernalę, reik kanapių susimalti Rnv.
Dictionary of the Lithuanian Language.